F.A.Q. Skins/Themes

    Banderia Prutenorum
    

[Biblio]
:
35
Zinkevičius Z. KAIP KALBĖJO SENIEJI VILNIEČIAI
: Deli2 , : Sep-22-2011

Zinkevičius Z.
KAIP KALBĖJO SENIEJI VILNIEČIAI


           /513/ Iš ankstesnių straipsnių apie Lietuvoje vartotas kalbas matyti, kad ir senojoje Lietuvos valstybėje, ir jos sostinėje Vilniuje iš pradžių lietuvių kalba buvo plačiai vartojama. Tik pakrikštijus Lietuvą ir vėliau LDK suartėjus su Lenkija iš viešojo gyvenimo ją pamažu ėmė stumti lenkų kalba. Kokia lietuvių kalba senovėje kalbėjo ir rašė vilniečiai? Kuo ji skyrėsi nuo dabartinės?

           Rytų aukštaičių tarmė, kurios plote išaugo Vilniaus miestas, Lietuvos krikšto metu jau buvo daugiau ar mažiau susiformavusi. Pagrindine skiriamąja ypatybe - mišriųjų dvibalsių an, am, en,em ir nosinių balsių ą, ę siaurinimu bei virtimu un, um, in, im ir ų, į -ji jau aiškiai skyrėsi nuo to meto vakarų ir pietų aukštaičių.

           Vilniaus miesto gyventojų kalba iš pat pradžių turėjo formuotis šios tarmės pagrindu. Augant miestui, žinoma, jame apsigyveno nemaža kitomis tarmėmis kalbančių žmonių, tačiau rytų aukštaičių tarmės elementai čia vyravo. Tai lėmė Vilniuje susiformavusios bendrinės šnekamosios, vėliau ir rašomosios kalbos pobūdį.

           Vadinasi, Vilniaus lietuviai anuomet, kaip dabar rytų aukštaičiai, tardavo: runka ranka, kumpas kampas, pinki penki, timpė tempė, taip pat žųsis žąsis, tįsia tęsia ir łedas ledas, łėkti lėkti (su kietuoju priebalsiu l), daugelis net iš dalies dzūkavo: cia čia, medziai medžiai.

           Tąja Vilniuje vartojama lietuvių kalba turėjo būti išversti pirmieji lietuviški poteriai, rašomi pirmieji tekstai.

           Pirmoji lietuviška knyga, parašyta vilnietišku rašomosios kalbos variantu, pasirodė 1605 m. Tai - nežinomo asmens parengtas J. Ledesmos katekizmo vertimas. Reikia pažymėti, kad Vilniaus reformatų veikėjai neįvertino kalbos kaip priemonės siekti savo tikslų. Jie neišleido vilnietišku lietuvių kalbos variantu nė vienos knygos. Ir 1605 m. katekizmas, ir kitos šia rašomąja kalba parašytos knygos buvo parengtos ne jų, bet katalikų.

           Tų knygų autoriai bei vertėjai buvo privilegijuotų Vilniaus gyventojų sluoksnių atstovai, išsilavinę dvasininkai, studijavę ar net dėstę Vilniaus akademijoje. Žymiausias iš jų - Konstantinas Sirvydas (1579-1631), parašęs dvi pamokslų santraukų knygas - Punktus sakymų, kurios buvo išleistos (antroji po autoriaus mirties 1644 m.) kartu su lenkiškais vertimais, taip pat lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodyną, kurio iki 1713 m. išėjo net penki leidimai, ir neišlikusį lietuvių kalbos vadovėlį ar gramatiką.

           Antrasis žymus Vilniaus lietuvių kalba rašęs autorius ir K. Sirvydo darbo talkininkas buvo Jonas Jaknavičius (1598-1668), į lietuvių kalbą vertęs evangelijas. Evangelijų tekstas buvo nuolat gerinamas ir dažnai naujai leidžiamas (iki XIX a. vidurio pasirodė per 40 leidimų, kurie nuo XVIII a. buvo gerokai perdirbti)./514/

           Be čia nurodytų stambesnių darbų, XVII a. pradžioje Vilniaus lietuvių kalba buvo išspausdinta dar keletas smulkesnių tekstų, pavyzdžiui, krikšto, santuokų ir kitos formulės kunigams skirtose Agenda parva (1616 m.) ir Rituale sacramentorum (1633 m. ir kt.) bei kitose knygose, šiaip jau parašytose lotynų kalba Iš pasaulietinio pobūdžio (ne religinių) tekstų šia kalba žinoma hegzametru sueiliuota panegirika atvykstančiam į Vilnių Žygimantui III, išspausdinta 1589 m.

           Visa ši raštija daugiausia buvo skiriama ne lietuviškai kalbančiai liaudžiai (ši anuomet buvo tamsi ir beraštė), bet tiems, kurie turėjo skleisti katalikybę liaudies masėse, t. y. žemesniems dvasininkų sluoksniams. Todėl šios raštijos kalba buvo liaudiška, ta pati, kuria anuomet buvo sakomi Vilniuje lietuviški pamokslai.

           Reikia pasakyti, kad Vilniaus lietuvių kalbą nurodytų knygų autoriai bei parengėjai gerai mokėjo, daugelis (jei ne visi) jų buvo lietuvių pamokslininkai pačiame mieste arba jo apylinkėse.

           Bendram ano meto Vilniaus lietuvių kalbos vaizdui susidaryti žemiau pateikiama nedidelė ištraukėlė iš K. Sirvydo, net 10 metų sakiusio Vilniuje lietuviškus pamokslus, Punktų sakymų II dalies (ši labiau vilniečių redaktorių tikslinta), kurioje autorius pašiepia savo parapijiečių netinkamą elgesį bažnyčioje, bardamas juos. Pirmiausia pateikiamas fotografuotinis paties K. Sirvydo tekstas, po to perrašytas dabartine rašyba su išlaikytomis vilnietiškomis kalbos ypatybėmis (jos paaiškinamos skliausteliuose).

         

         

         

         Kad kalti yra (= kai privalo) mišios klausyt, tuo metu kartais apsnūsta, dairosi pa bažnyčių (= po bažnyčią) unt(= ant) visų šalių akis mėtydami, kušta (= šnibžda) su kitais, nusijuokia kam, -geidžia (geidzia?), kad greitai kunigas mišių (= mišias) pabaigtų, o netrukintų (= negaišintų) jų ilgai unt jos (= joje, su ja). Jau kadu /515/ ( = kada) meldžiasi (meldziasi?), tiktai liežuvį ir lūpas krutina, - širdis laksto po svietų (= svietą, pasaulį); kad klauso Dievo žodžio (žodzio?)pusė valundos (= valandos) regisi (= atrodo) pusuntros (= pusantros), - nerimsta klausydami, kaip badomi akstinais (akstinas - smaili lazdelė rambiems gyvuliams varyti), krutinasi, kaip unt skrudėlyno (= ant skruzdėlyno) sėdėdami. Prieš (= priešingai), kad pradest ( = pradeda) niekus kalbėt (= kalbėti), juoktis, per cielų (= visą) naktį žvegot (= žvygauti), - nesunku, kad gert - per cielų dienų (= per visą dieną) nevargu (= neįkyru, nekoktu) lakt. Teipogi (= taip pat) dėl pinigo įgijimo bartis, keiktis, bažytis(= dievagotis), visų miestų (= visą miestą) ir turgų subėginėt (= apibėginėti, aplakstyti), tykot naudos kokios, norint (= nors )lyja,šųla(= šąla ),saula(= saulė) degina,- regisi ne darbas, ne vargas, bet žaislas mielas. Nugi untai (= nagi antai) daužytis po miestus, po tūlus (= įvairius, daugelį) kelius, irtis per marias dėl prekių ir nupelno (= pelno, naudos) iž(= iš) jų, neturi sau ažu darbų (= nelaiko darbu) to. Tokia yra rūpestis kūno (= rūpinimasis kūnu), tokia apylaida dūšios (= apleidimas, nesirūpinimas siela).

           Ši Vilniaus lietuvių rašomoji kalba, kaip ir pati raštija, dėl tolydžio vis intensyvėjančio miesto aukštuomenės perėjimo prie lenkų kalbos, anuomet neturėjo tinkamų sąlygų tarpti. Vėliau, pradėjus lenkiškai kalbėti platiesiems viduriniojo luomo sluoksniams, nebebuvo kam rašyti lietuvių kalba. Dar pasirodė nežinomo asmens išverstas R. Belarmino katekizmas (1677 m.), buvo išleisti nauji K. Sirvydo žodyno (ketvirtasis 1677 m.) ir J. Jaknavičiaus evangelijų (1674,1679,1690, 1699 m.) leidimai. XVIII a. pradžioje ši raštija visai sunyko. 1713 m. išėjo iš spaudos paskutinysis (penktasis) K. Sirvydo žodyno leidimas. J. Jaknavičiaus evangelijų kalba nuo 1705 m. leidimo buvo suvidurietinta. Paprastieji žmonės Vilniuje, žinoma, tebekalbėjo lietuviškai. Pramokę skaityti, jie naudojosi nevilniečių autorių vidurietiška rašomąja kalba leidžiamomis tikybinio turinio knygomis.

           HOW THE OLD VILNIUSITES SPOKE 

         Summary

           Based upon the ancient texts, the Lithuanian spoken language used in the city of Vilnius in the 17th century is described.

         Mokslas ir gyvenimas, 1976, Nr. 10, 30.
[ XVI | ]



XVIII
Rakutis V. LDK KARIUOMENĖ KETVERIŲ METŲ SEIMO LAIKOTARPIU (1788-1792)

XVII
Borščiakas Elijas. UKRAINA, LIETUVA IR PRANCŪZŲ DIPLOMATIJA 1648-1657 METAIS
. , 1648-1657 .
LIST OD KSIĘCIA IMCI PANA KRZYSZTOFA RADZIWIŁŁA, WOJEWODY WILEŃSKIEGO, HETMANA W.KS.LITEWSKIEGO, DO SEHINA BORYSEWICZA, BOJARZYNA DUMNEGO I NA TEN CZAS HETMANA NAJWYŻSZEGO NAD
. " (1655-1661 .)

XVI
Jakubowski J. STUDYA NAD STOSUNKAMI NARODOWOŚCIOWEMI NA LITWIE PRZED UNIĄ LUBELSKĄ.
Zinkevičius Z. DAR KARTĄ DĖL LIETUVIŲ XVI-XVII A. RAŠTŲ KALBOS KILMĖS
..
..
ALBERTAS GOŠTAUTAS, VILNIAUS VAIVADA, BONAI SFORCAI, LENKIJOS KARALIENEI, PRIEŠ KUNIGAIKŠTĮ KONSTANTINĄ OSTROGIŠKĮ IR PRIEŠ RADVILAS
Jakubovskis J. TAUTYBIŲ SANTYKIAI LIETUVOJE PRIEŠ LIUBLINO UNIJĄ.
Zinkevičius Z. DĖL LIETUVIŲ RAŠOMOSIOS KALBOS KILMĖS
i .. -I
Jurginis J. AUŠROS VARTAI
"STATUTIS CERTIS IN SCRIPTA REDACTIS" (1522)
Zinkevičius Z. KAIP KALBĖJO SENIEJI VILNIEČIAI
..

XV
Jonynas I. ONA VYTAUTIENĖ
CRONICA CONFLICTUS WLADISLAI, REGIS POLONIAE, CUM CRUCIFERIS
Długosz J. DZIEJE POLSKIE. ROK 1403. ROK 1408.
.
6.V.1434
Długosz J. DZIEJE POLSKIE. ROK 1410
Ekdahl S. DIE FLUCHT DER LITAUER IN DER SCHLACHT BEI TANNENBERG
1413 .

XIV
"OMNES NATIONE LYTHUANOS" (1387)
20.II.1387
. : ?

XIII
Vaitkevičius G. ANKSTYVASIS VILNIUS: ĮRODOMUMO VINGIAI
Gudavičius E. FOLLOWING THE TRACKS OF A MYTH
.. ͻ ?

XII
Baranauskas T. THE FORMATION OF THE LITHUANIAN STATE
..

XII
.
.
..
.. IV-VII
Vladas Žulkus. DIE KUREN IM OSTSEERAUM
..
..
Vanagas A. LIETUVIŲ VANDENVARDŽIAI
.. .
.. --
. . -
..
Girininkas A. LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. T. 1. Akmens amžius


.. // : (), ., 1997

I
II XI-XVI .
III XVII-XVIII .
IV XX .
V : XX.
VI - XIV .:

. . XV -XVII . (... I) ., 1954.
IV XVII . ()
V ( , , 30-70- XVII.)
VI XVII .

.. I "OF THE RUSSE COMMON WEALTH" ʲ . -.1891.
IV.

Kubala L. WOJNA MOSKIEWSKA. R. 1654-1655. SZKICE HISTORYCZNE, SER.III, WARSZAWA, 1910
VII. WYPRAWA CARA NA LITWĘ. - BITWA POD SZKŁOWEM I POD SZEPIELEWICZAMI. - ZDOBYCIE SMOLEŃSKA.

. - .,1890-1901.- .1-3.
57-. ѣ 30. . . . ѣ
58-. ѣ 30 2. 1) . . . ѣ
59-. ѣ 30/ 15. 1) . . . ѣ
692-,
694-. . ѣ
696-. . ѣ ѣ .
703-. ѣ .
705-, . ѣ ѣ
716-. . . ѣ
717-. , .ѣ , ѣ ѣ
718-, ѣ ѣ
732-. ѣ ѣ .
736-. ѣ


-

, . . 1-15. ., 1861- 1892.
1648, 16. ѣ ѣ ѣ
1648, 20. ѣ ѣ
1649, 3. ѣ .
1649, e 13. ѣ ѣ .
1654, . - . i ѣ
1654, a.- ., i ѣ
1654, 7- 9.
1654, .-.,
1654, i-, i
1654, i-.
1655, i - .
1655, ,

LISTY Z TEATRU WOJNY R. 1654.
16 [Augusti] list[u] księcia jmci do Króla JMci pisanego kopią
Ceduła z listu.Za Jaswonką pod Ciecierzynem potrzeba była d. 24 Augusli, gdzie obóz nasz zniesiono.
List P. Hetmana wiełk. koron, do JMX Podkanclerzego kor. Dnia 6 Aug.
List P. Mirżeńskiego, do JP. Stefana Korycińskiego Kanclerza w. kor. Z Wilna d. 30 Augusti r. 1654.
List Xięcia Radziwiłła Hetmana w. lit. do Xiędza Jerzego Tyszkiewicza. Bisk. wileńsk. Dan d. 8 Augusti 1654.
List z obozu pod Szkłowem d. 12 Augusti r. 1654.
List z Wilna d. 20 Augusti, do Warszawy.
List z Wilna d. 8 Aug.
Relacya potrzseby, która zaszła między wojskiem W.X.Litewskiego a Moskwą pod Ciecierzynem, d.24 Augusti 1654
Z obozu d. 14 Augusti 1654.
Z obozu litewskiego d. 13 Augusti r. 1654.
Z obozu litewskiego d. 14 Augusti 1654.
Z obozu pod Orszą dnia 2 Augusti, pisany do Wilna.
Z Wilna d. 16 Augusti r. 1654.

, . ., 18411892.- .1-5.
1658 ѣ. , ѣ.

, ., 1813-1894, .1-5.
1667, 1, ( ѣ) Ѣ ѣ ѣ

. . Vilnius: 1995

I. .

PAMIĘTNIKI JANA CHRYZOSTOMA PASKA
Rok 1660

. . - , .., , 1991
III. -
Norman Davies. EUROPE: A HISTORY
CHRISTENDOM IN CRISIS PESTIS (p. 455-468)
Jerzy Ochmański. LITEWSKA GRANICA ETNICZNA NA WSCHODZIE OD EPOKI PLEMIENNEJ DO XVI WIEKU
.WSTĘP
1. ROZWÓJ I WYNIKI BADAN NAD WSCHODNIĄ GRANICĄ LITEWSKO-RUSKĄ OKRESU WCZESNOHISTORYCZNEGO DO XVI WIEKU
2. ZAŁOŻENIA METODOLOGICZNE
3. WALKA LITWY Z RUSIĄ O GRANICĘ POLITYCZNĄ DO XIII WIEKU
4. POGRANICZE LITEWSKO-KRYWICKIE W EPOCE PLEMIENNEJ
5. KWESTIA ZASIĘGU OSADNICTWA LITEWSKIEGO I RUSKIEGO NA POGRANICZU WSCHODNIM W XIII WIEKU
6. STOSUNKI WYZNANIOWE NA POGRANICZU LITEWSKO-RUSKIM DO POŁOWY XVI WIEKU
7. WSCHODNIA GRANICA LITEWSKA W ŚWIETLE TOPONOMASTYKI
8. ZASIĘG LITEWSZCZYZNY NA WSCHODZIE W ŚWIETLE INWENTARZY DÓBR ZIEMSKICH Z KOŃCA XVI WIEKU
9. WYSPY LITEWSKIE W GŁĘBI BIAŁORUSI W XIV - XVI WIEKU
A. LITHUANIA PROPRIA I JEJ ZASIĘG NA WSCHODZIE W XV - XVI WIEKU
B. WYNIKI BADAN, SPIS MAP, SPIS TREŚCI
C. LITHUANIAN ETHNICAL BOUNDARY IN THE EAST FROM THE ANCESTRAL EPOCH TILL THE SIXTEENTH CENTURY

IE
66. (1441) ѣ ѣ, , , a ѣ ѣ . ѣ.
67. ѣ, . ѣ.
68. 1507. ѣ, o , ѣ , a ѣ , , ѣ ...
69. 1516 9. ѣ, . , ѣ ѣ . ѣ
70. 1552 . ѣ, ѣ . , o ѣ . ѣ.
71. 1555 30. ѣ, ѣ ѣ ѣi . ѣ.







?

?
!

:

...
.
 : 1
 : 0
 : 1

- 0.12 . -